18 diena, Mysen - Stockholm - Vilnius

8:40 Rytas išaušta dar Norvegijoje, bet sparnai jau pakelti - laukia tolimas kelias namo. Šį kartą keltu kelsimės iš Stokholmo į Taliną. Važiuojame niekur nesidairydami ir tik trumpam sustojame pasiilsėti, užkąsti.

14:50 pasiekiame uostą. Stojame į ilgą automobilių eilę ir laukiame, kol galėsime įvažiuoti į keltą.

O ten laukia pramogos!


Vos išplaukę iš uosto galime grožėtis daugybe didesnių ar mažesnių salelių, kuriose ant uolų švedai įsigudrinę pasistatyti namelius. Greičiausias susisiekimo su žemynu būdas - per vandenį nuosavu laiveliu.
.
.
.
.
.
.

.

Bėgant valandoms saulė leidžiasi žemyn.

.

.

.

.

.

Palydėję ją, kraustomės į karaokės barą. Čia šį kartą susirinkusi smagi kompanija ir vyksta tikros varžytuvės. Dainuoja ir po vieną, ir po du. Galiausiai pasirodymai virsta tikrais mini spektakliais, o publika atlikėjams negaili aplodismentų. Visų nuotaika puiki. Net nepajuntame, kaip laikrodis išmuša vidurnaktį...

Rytą pasitinkame prie Estijos krantų. Vos išvažiavę iš kelto pasijuntame lyg namuose - ką reiškia tie likę keli šimtai kilometrų!

Maršrutas: Mysen - E18 - E4 - E20 - Stokholm - keltas - Talinas - Vilnius.

Iš viso 1061 km (automobiliu)

17 diena, Oslo

Išaušo paskutinė diena Norvegijoje... Ją skiriame pasivaikščiojimams po sostinę.

Pirmiausiai patraukiame pagrindine miesto gatve link Karališkosios rezidencijos. Aplink ją būriuojasi grupelės žmonių, kadangi vasarą rengiamos ekskursijos po pastatą ir su karališkuoju gyvenimu galima susipažinti iš arčiau. Tačiau šią atrakciją mes atidedame kitam kartui - Oslą tikrai dar aplankysime.

.

.

Pasivaikščioję aplink rezidenciją, traukiame link Vigelando skulptūrų parko.

Ramios gatvės, tvarkingi pastatai... Galėtume čia vaikščioti ir vaikščioti...

.

.

.

.

.

.

Tuo tarpu skulptūrų parke šurmuliuoja minios žmonių. Visi trokšta apžiūrėti darbus iš akmens, o kai kurie iš jų - netgi užlipti ir nusifotografuoti... Surasti ramų kampelį itin sunku, o kepinant kaitriai saulei tikrai norėtųsi prisėsti ir pasiilsėti. Tiek to - tyliomis Oslo gatvėmis grįžtame prie savo automobilių..

.

.

.

Šį kartą važiuojame link Holmenkolleno slidinėjimo muziejaus ir šuolių tramplino. Bokštas, iš kurio galima pasigrožėti Oslo panorama, yra 60 metrų nuo žemės (400 metrų virš jūros lygio) aukštyje. Taigi galime matyti toli toli...

.

.

.

.

Pasižvalgę po miestą, aplankę kelias suvenyrų parduotuves ir kupini įspūdžių, grįžtame namo. Paskutinis vakaras Norvegijoje... O taip norėtųsi čia dar pabūti!

Maršrutas: Mysen - Oslo - Mysen

16 diena, Kollbenstveit - Mysen

Šiandien turime pasiekti Oslą, todėl per daug nesidairydami ir nestoviniuodami lekiame E134 keliu. Žinoma, Norvegijoje žodis "lekiame" įgyja naują prasmę, todėl planuojančius keliauti galime perspėti, jog retai kurią atkarpą pavyksta įveikti 90 km/val greičiu. Kita vertus, lėčiau važiuojant galima pasigrožėti besikeičiančiais vaizdais, pasimėgauti gaiviu kalnų oru.








Sustoję pasiilsėti randame tarp kalnų sėdintį vienišą muzikantą. Kitapus kelio jo gimtieji namai. Bet mes vis dėlto patraukiame toliau taip ir neišsiaiškinę, kas jis buvo ir kaip gyveno.

Kuo arčiau Oslas, tuo lygesnės vietovės. Javų laukai primena Lietuvą, o pažvelgęs į nuotrauką net nepatikėtum, kad fotografuota ne mūsuose.

Į pavakarę pasiekiame draugų namus ir įsikuriame. Šiandien galime ilsėtis, plepėti iki išnaktų. Rytoj keliausime pasižvalgyti po sostinę.

Maršrutas: Kollbenstveit - 13 - Buifonn - E134 - Haukeligrend - 362 - Rauland - 37 - Hommo - 854 - 801 - Straume - 503 - Flatdal - E134 - Drammen - 23 - Drobak - E6 - Mysen

Iš viso 431 km.

15 diena, Jossang - Kollbeinstveit

Svarbiausias šios dienos tikslas - užkopti į Preikestolen. Iš namų išsiruošiame gana anksti - 9:30. Automobilį paliekame mokamoje aikštelėje ir patraukiame turistų numintais takais.

Nors šviečia saulė, o danguje nė vieno debesėlio, vis dėlto padvelkus vėjeliui darosi vėsoka. Striukes tenka tai apsirengti, tai vėl nusirengti.

Galų gale, nuėjus 1,5 km, mums tenka įveikti sunkiausią kelio atkarpą - akmenimis pakilti į gana statų šlaitą. Išmuša devyni prakaitai ir tiesiog traukte traukia prisėsti pasiilsėti.

Minutėlę atsipūtę, keliaujame toliau. Dabar daugiausiai tenka eiti pakankamai lygiu uolėtu paviršiumi. Kai kur teka upeliukai ir akmenys gana slidūs - gera avalynė tiesiog būtina. Prieš mus paslysta ir neišlaikęs pusiausvyros griūva užsienietis. Laimei, mes tokių nesėkmių išvengiame. Galų gale po 1,5 valandos kelionės išvystame debesyse paskendusią uolą...

Nors jos kraštai neaptverti, o žmonių knibždėte knibžda, sakoma, kad dar nė vienas nuo jos nenukrito ir neužsimušė.

Pagaliau pasiekiame pačią uolą ir gėrimės atsiveriančia panorama. Po mūsų kojomis plyti Lysefjordas, o laivas, kokiu kėlėmės vakar, iš viršaus atrodo mažytis mažytis - kaip skruzdėlė.

.

.

.

.

Pasiilsėję leidžiamės žemyn. Nors lipti lengviau, bet jau pavojingiau - bet kurią akimirką galima paslysti ant drėgno akmens. O pasilaikyti nelabai yra kur...

14:30 pasiekiame automobilių stovėjimo aikštelę. Pasidairome po suvenyrų parduotuvę, įsigyjame kelias smulkmenas ir keliaujame toliau.

Rytoj norime pasiekti Oslą, taigi šiandien turime nuvažiuoti kuo daugiau. Pakeliui stojame tik pamankštinti kojas ir pavalgyti. Keltu persikeliame iš Hjelmeland į Nesvik (auto+vairuotojas 52 NOK, keleivis 22 NOK). Pavakary pradedame ieškoti nakvynės. Kadangi kelyje turistų sutinkame nedaug, didelių problemų neiškyla: lengvai randame 6 vietų trobelę.

Netoliese teka srauni upė ir vyrai neatsispiria pagundai pažvejoti. Ir visai nesvarbu, kad nieko nepagauna!










Maršrutas: Jossang - 13 - Hjelmeland - keltas - Nesvik - 13 - Kollbeinstveit.

Iš viso 133 km.

14 diena, Arsvagen - Jossang

9:15 pajudam toliau. Keltu keliamės iš Arsvagen į Mortavika (auto+vairuotojas 138 NOK, keleivis 29 NOK). Važiuojame E39 keliu link Stavanger (kelių mokestis 13 NOK). Ties Algard - Figgjo sukame į 45 kelią, iš jo ties Sinnes - į 468 (kelių mokestis 40 NOK). Jaučiamės lyg Mėnulyje: mus supa apsamanojusios rausvos uolos, kai kur debesys nusileidę į gilius tarpeklius...

.
.
.
.
.
.
13:30 pasiekiame automobilių stovėjimo aikštelę, iš kurios prasideda takas link Kjerago akmens. Šis akmuo įstrigęs tarp dviejų uolų ir tiesiog kybo ore. Patiems drąsiausiems neužtenka jį tik apžiūrėti - reikia užlipti ir nusifotografuoti.
Tačiau, perskaitę informaciją, pateiktą lentoje, įvertinę oro sąlygas (gana ūkanotas oras, protarpiais purškia lietutis) ir tai, kad atvykome tik per pietus, šio žygio atsisakome - čia tikrai sugrįšime dar kartą. Svarbiausia, kad jau žinome, kaip rasti akmenį ir kokios amunicijos reikia norint jį pasiekti (daugiau: keliautojo pasakojimas anglų k.).

Leidžiamės keliu link Lysebotn, iš kurio keltu planuojame keltis į Forsand. Tačiau miestelyje mus pasitinka ilgiausia eilė... Išsigąstame, kad galime netilpti, o tai jau paskutinis maršrutas tą dieną... Keista... Dar keisčiau pasidaro, kai niekur nerandame informacijos, kiek kainuos keltas, ir niekur nematome darbuotojų, renkančių pinigus... Ką gi, belieka laukti.
Mūsų laimei, į keltą telpame. Tačiau čia mūsų laukia staigmena: už auto+vairuotoją+keleivį sumokame 635 NOK! Pasirodo, tai ne šiaip keltas, plukdantis iš taško A į tašką B. Tai turistinis maršrutas, kurio metu pasakojama apie įžymiausius Lysefjord taškus. Kelionė trunka 2 valandas, o jos metu nespėjame dairytis į šalis...


Ne kiekvieną dieną tenka pamatyti laisvėje gyvenančius ruonius. O čia jie jaučiasi kuo puikiausiai! Tik pastebėti gyvūnus uolų fone gana sunku...
.
.
.
.
.
.
.



Plaukdami laivu turime galimybę iš apačios apžiūrėti Preikestolen - uolą, ant kurios krašto svajojame pasėdėti ir mes. Žvelgiant į viršų žmonių net nematyti.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
Galų gale pasiekiame Forsand ir leidžiamės ieškoti nakvynės. Kadangi Kjerago akmuo ir Preikestoleno uola pritraukia galybę turistų, visi kempingai, nameliai užimti. Tenka nemažai pasivažinėti, kol gauname kur apsistoti. Šį kartą mūsų kompanijai tenka išsiskirti: išsinuomojame trivietį butą už 750 NOK ir keturvietį (bet be virtuvės) - už 500 NOK. Kaina nebesvarbu - svarbiausia, kad nenutolstame nuo uolos!

Maršrutas: Arsvagen - keltas - Mortavika - E39 - Algard - Figgjo - 45 - Sinnes - 468 - Lysebotn - Forsand - Oanes - 13 - Jossang.

Iš viso 221 km.

13 diena, Kvanndal - Arsvagen

Vėl sėdame į automobilius ir tęsiame kelionę. Keltu persikeliame iš Bruravik į Brimnes (auto+vairuotojas 71 NOK, keleivis 27 NOK) ir sukame į 7 kelią.

Šią dieną tiesiog galima pavadinti krioklių diena: jų pakeliui pasitaiko net keletas. Prie pačių įspūdingiausių stojame ir fotografuojame.

Dar planuodami kelionę numatėme, jog šiek tiek pasuksime iš kelio ir būtinai apsilankysime prie Voringfossen krioklio. Tai vienas iš žymiausių Norvegijos krioklių, kurį galima apžiūrėti tiek iš viršaus (spiraliniu tuneliu pakilus prie viešbučio), tiek iš apačios (numatytas maršrutas pėsčiomis). Kaip jau įprasta šioje šalyje, statūs kalnų šlaitai neaptverti, o skelbimuose patariama: "Go on your own risk". Tą mes ir darome.

Pasigrožėję atsiveriančiais vaizdais, grįžtame atgal į Brimnes ir 13 keliu pasukame link Skare.

.
Pakeliui sustojame prie Latefossen krioklio.

.

.

.

Įsukę į E134 kelią susimokame kelių mokestį (40 NOK) ir važiuojame toliau.

Tiesiog negalime nesustoti prie Langfoss krioklio. Tai vienas iš aukščiausių Norvegijos krioklių.
.
.
.
.
.
.
.

.

Privažiavę Vag miestelį, sukame į E39 kelią ir pradedame ieškoti nakvynės. Tačiau šį kartą mums nelabai sekasi: daugumoje kempingų laisvų vietų nebėra. Nepabijome pasukti iš kelio ir kelis kilometrus pavažiuoti į šoną. Ūkininkų sodyboje už 650 NOK išsinuomojame 8 vietų trobą šalia kiaulidžių (taip, kvapas lauke iš tiesų gasdina, bet viduje jo visai nesijaučia). Labiausiai apsidžiaugiame, kad name yra įrengta sauna - vakare galėsime pasikaitinti! O vyrai, pajutę netoliese vandenį, griebia meškeres ir išlekia žvejoti...

.
Neaišku, ką jie čia pagavo, bet, pasak šeimininko, tai valgoma ir netgi vertinga (!) žuvis. Tik nuo jos bėga mėlynas kaip rašalas vanduo...

.
.
.
.
.
.
.
.
.
Maršrutas: Kvanndal - 7 (13) - Bruravik - keltas - Brimnes - 7 - Fossli - 7 - Brimnes - 13 - Skare - E134 - Vag - E39 - Arsvagen.

Iš viso 305 km.

12 diena, Hafslo - Kvanndal

Šį rytą niekur neskubame - vyrai išplaukę žvejoti. Susitariame su šeimininku, kad sutvarkysime trobelę ir paliksime ją 12 val. Taigi turime laiko išsilyginti drabužius, pasigaminti skanius priešpiečius. Jaučiamės visai kaip namuose ir šioje vietoje norėtume pabūti dar ilgiau.

Tačiau mūsų planuose - Sniego kelias, kurio nuotraukos, aptiktos internetiniame puslapyje, paliko nepakartojamą įspūdį. Žemėlapyje šis kelias pažymėtas 243 numeriu. Jis driekiasi virš ilgiausio (24 km) Norvegijos tunelio, jungiančio Laerdal ir Aurland miestus, ir būna atidarytas vos keletą mėnesių per metus.

Siauru keliuku, ant kurio pagulėti nevengia ir karvės (!), kylame į kalną. Džiaugiamės, kad pakeliui nesutinkame priešpriešiais atvažiuojančių automobilių: kai kur prasilenkti iš tiesų būtų keblu. Na, o viršuje prieš mūsų akis atsiveria platūs horizontai... Nors šviečia ryški saulė, vietomis pakelėje sniego apie 2 m...

O didžiausią įspūdį palieka pusnynuose "besiganančios" avytės. Ir ko jos ten ieško?

.

.

.

.

.

Gerą galą nuvažiavę viršukalnėmis, leidžiamės žemyn į slėniuose plytinčius miestelius. Viename iš jų sutinkame vestuvininkus. Įvairių švenčių proga norvegai nevengia apsirengti savo tautinius rūbus...

.

.Taigi mes turime progą apžiūrėti juos iš arčiau.

.

.

.

.

.

.

.

Diena jau persiritusi į antrąją pusę ir mes važiuojame toliau. 50 keliu pasiekę Gudvangen, įsukame į E16 ir lekiame link Voss.

.

Pakeliui sustojame prie Tvindefoss krioklio.

.

.

.

.

.

.

.

Galų gale pradedame ieškoti nakvynės. Šešiavietį namelį (šį kartą gana mažą, bet su visais patogumais) randame Kvanndal kempinge ir išsinuomojame už 680 NOK. Šiandien norime gerai pasiilsėti, nes rytoj laukia ilgas kelias.

Maršrutas: Hafslo - 55 - Sogndalsfjora - 5 - Mannheller - keltas (auto+vairuotojas 98 NOK, keleivis 34 NOK) - Fodnes - E16 - Laerdalsoyri - 243 - 50 - Gudvangen - E16 - Voss - 7 (13) - Kvanndal

Iš viso 214 km.

11 diena, Lom - Hafslo

Nuo pačio ryto šviečia saulė! Tai puiku, nes planuojame pasižvalgyti po aukščiausio Norvegijos kalno - Galdhopiggen - apylinkes (kelio mokestis 85 NOK). Čia veikia vasaros slidinėjimo trasa, norinčiųjų grupės kartu su gidu gali užkopti į pačią viršūnę.

Tiesa, kaip ir visur Norvegijoje, kopti į viršūnę savarankiškai neuždrausta. Bet informacinėje lentoje kabantis įspėjimas padaro įspūdį: "Norint pasiekti viršukalnę, reikia kirsti Styggebreen ledyną. Jo paviršius yra gana rigidiškas, todėl judant gilesnėms masėms susiformuoja 8 - 10 m pločio ir 40 - 50 m gylio plyšiai. Šiuos įtrūkimus daugelyje vietų dengia sniegas, todėl neįmanoma jų pastebėti. Nuo žmogaus svorio toks tiltas gali sulūžti. Jeigu nesate prisirišęs virve, krisite žemyn, kol 15 - 20 m gylyje jūsų galva atsitrenks į uolas. Kai kuriems pavyksta išgyventi, bet neilgai: uolomis teka ledinis vanduo ir sušąlama mirtinai net nespėjus atvykti pagalbai." Kyla noras keliauti savarankiškai? Mums - ne.

Pasižvalgę po apylinkes, pasigėrėję kalnus laižančiais debesimis ir pasidžiaugę sniegu vasarą, keliaujame toliau. Pasukame 55 keliu, kuris driekiasi nepaprasto grožio vietovėmis...


Čia ir kalnai, ir sniegas, ir kriokliukai, ir skurdžios vasarinės gėlės... Stojame daugybėje apžvalgos aikštelių, specialiais įtaisais apžiūrime viršukalnes.









Privažiavę Gaupne, sukame į 604 kelią ir judame link Jostedalen nacionalinio parko (kelio mokestis 25 NOK). Čia galima apžiūrėti didžiausią Norvegijos ledyną Jostedalen, dengiantį 480 kv. km teritoriją. Norintys gali persikelti laiveliu (suaugusiam 30 NOK, vaikui 10 NOK) ir paliesti ledą savo rankomis.


Kadangi atvykome per vėlai, mums belieka pasitenkinti vaizdu per atstumą...

Įvykdę šios dienos planą, grįžtame į 55 kelią ir ties Hafslo pasukame į greta plytinčius kaimelius.

Čia randame Tanga Hyttergrende, kur ant ežero kranto išsinuomojame 6 vietų namelį su jaukia svetaine ir virtuve, visais patogumais ir skalbimo mašina už 700 NOK. Ant kranto vyrai pamato motorinę valtį, o šeimininkas už tą pačią kainą leidžia plaukti su ja į žvejybą. Taigi visų poreikiai patenkinti - galima ilsėtis!

Maršrutas: Lom - 55 - Gaupne - 604 - Jostedalen - 604 - Gaupne - 55 - Hafslo.

Iš viso 257 km.

10 diena, Bjorli - Lom

Gerai išsimiegoję, patraukiame link Trolių kelio. Ir vėl džiaugiamės, kad išsiruošėme gana anksti: kol kas turistų nėra labai daug ir pavyksta išvengti susidūrimų su gigantiškais autobusais (o tokiame siaurame ir vingiuotame kelyje jie atrodo bent kelis kartus didesni, nei yra iš tiesų).

Pakilę iki viršaus, apžiūrime įveiktą atstumą... Iš tiesų vaizdas įspūdingas: vingiai vingeliai ir lėtai lyg sraigės slenkantys mažyčiai automobiliukai...

Beje, prieš kelis metus kelias buvo atnaujintas: nuotraukoje matyti ir senosios atkarpos, kuriomis turėjome progą pakilti prieš tris metus.

Pasivaikščioję po suvenyrų parduotuves, keliaujame į Geirangerį. Iš Linge keltu persikeliame į Eidsdal (auto+vairuotojas 52 NOK, keleivis 22 NOK).

Tik privažiavę Erelių kelią stojame pirmoje aikštelėje ir apžiūrime Septynių seserų krioklį, krentantį į Geirangerio fiordą.

Ilgai neužtrunkame ir serpantinais leidžiamės žemyn. Mus apsupa didingi kalnai, o mes jaučiamės vis mažesni ir mažesni... Net kelių aukštų kruizinis laivas pasidaro miniatiūrinis... Pasiekę miestelį, sustojame apžvalgos aikštelėje.

Iš čia atsiveria puiki panorama. Gaila tik, kad saulę paslepia debesys...

.

.

.

.

.

Nors Geirangerio miestelyje yra ką veikti, siūlomi net keli turistiniai maršrutai, vis dėlto čia ilgiau neužsibūname: tiesiog pabosta minios turistų, aikštelėse besigrūdantys dviaukščiai autobusai. Stengiamės juos aplenkti ir patraukiame link Dalsnibos viršūnės (1500 m virš jūros lygio). Deja, kaip ir prieš tris metus ji paskendusi debesyse... O girdėjome, kad saulėtą dieną nuo jos atsiveria gražūs snieguotų kalnų vaizdai... Nieko - teks sugrįžti trečią kartą. O šiai dienai įspūdžių jau pakaks.

15 keliu važiuojame link Lomo ir ieškome nakvynės. Šį kartą pačiame miestelyje randame 8 vietų senovišką trobelę (1000 NOK) (Teigen Gard) ir apsistoję išeiname pasivaikščioti.

Lomas labai skiriasi nuo iki šiol matytų Norvegijos miestų ir sužavi daugybe medinių pastatų. Jei važiuosite netoliese - būtinai užsukite!











Maršrutas: Bjorli - E136 - Sogge - 63 - Linge - keltas - Eidsdal - 63 - 15 - Lom.

Iš viso 244 km.

9 diena, Vinjeora - Bjorli

Visą naktį Vinjeoroje lijo, taigi ryte mus pažadina krintančių kriokliukų šniokštimas. Išeiname į terasą, iš kurios atsiveria puikus vaizdas į fiordą. Viskas beveik taip pat kaip prieš tris metus...










Susikrauname daiktus ir keliaujame toliau. Šiandien mūsų planuose - Atlanto kelias (64). Taigi E39 keliu važiuojame link Halsanaustan, iš kurio keltu (auto+vairuotojas+1 keleivis 94 NOK) persikeliame į Kanestraum. Susimokame kelių mokesčius (auto+vairuotojas 68 NOK, keleivis 24 NOK) ir pasiekiame Kristiansund. Keltu (auto+vairuotojas 77 NOK, keleivis 28 NOK) keliamės į Bremsnes. O čia ir prasideda Atlanto kelias, kurio nuotraukas buvome apžiūrėję dar namuose.


Tai 8 vingiuoti lenkti tiltai, tarpusavyje sujungiantys uolas ir saleles. Kiekvienas iš jų nepakartojamas ir palieka įspūdį!










Pasisėmę gerų emocijų važiuojame toliau. Dar kartą susimokame kelių mokesčius (15 NOK) ir iš Salsnes keliamės į Afarnes (auto+vairuotojas 58 NOK, keleivis 23 NOK).


Nors prie keltų susidaro gana ilgos eilės, tačiau telpa visi automobiliai ir ilgam sustoti netenka.










O šiandien nuvažiuoti reikia dar nemažai: norime nakvynės apsistoti kuo arčiau Trolių kelio, kad iš ryto nereikėtų gaišti laiko. Taigi 64 keliu privažiavę Andalsnes pasukame į E136 ir pradedame ieškoti laisvų vietų. Šį vakarą planuojame susitikti su draugais, gyvenančiais Norvegijoje, todėl mums reikia didelio namelio. Deja, aplink Trolių kelią nei didelių, nei mažų laisvų namelių neatsiranda. Nenusimename ir važiuojame E136 keliu.

Nors troliai nuo mūsų tolsta, bet atsiveria ne mažiau įspūdingi vaizdai! Visiems, kurie važiuos netoliese, rekomenduojame apžiūrėti bent jau dalį šio kelio: didingi kalnai, srauni upė, daugybė krioklių ir kriokliukų, kelios lankytinos vietos... Pasigėrėti tikrai yra kuo!.

.

.

.

.

.

Galų gale Bjorli miestelyje randame misionierių pensioną, kuriame 12 vietų namelį su didele svetaine, virtuve, visais patogumais išsinuojame už 750 NOK. Šia diena esame labai patenkinti!

Maršrutas: Vinjeora - E39 - Halsanaustan - keltas - Kanestraum - 70 - Kristiansund - keltas - Bremsnes - 64 - Atlanto kelias - 64 - Solsnes - keltas - Afarnes - 64 - Andalsnes - E136 - Bjorli

Iš viso 283 km.

8 diena, Namsos - Vinjeora

9:00 išvykstam į Trondheimą.

Nuo pat ryto šviečia skaisti saulė ir pranašauja gerą orą. Džiaugiamės, kad po miestą galėsime pasivaikščioti be skėčių.

Ties Steinkjeru iš 17 kelio įsukame į E6 ir leidžiamės į piečiau esančią Norvegijos dalį. Pakeliui susimokame kelių mokesčius (10 NOK ir 25 NOK).

Pasiekę Trondheimą, automobilius paliekame požeminėje stovėjimo aikštelėje ir einame pasivaikščioti. Nors čia lankomės nebe pirmą kartą, pasižvalgyti vis dar yra kur.

Pirmiausiai aplankome Nidaros katedrą, kurioje karūnuojami Norvegijos karaliai. Perkame bilietus, į kurių kainą įskaičiuotas mokestis už įėjimą į katedrą, Archbishopo pilies muziejų ir Karališkųjų regalijų parodą.


Toliau patraukiame link tilto į senamiestį, nuo kurio atsiveria nuostabūs vaizdai. Tik spėk fotografuoti!

Dar namuose buvome peržiūrėję filmuką apie Trondheimą ir mus ypatingai sudomino dviračių liftas. Būtinai turėjome jį pamatyti. O draugiškas vaikinas mums dar ir pademonstravo, kaip jis veikia!

Aplankėme ir Karališkąją rezidenciją (bilietas suaugusiam 60 NOK, studentui su ISIC 40 NOK, vaikui 30 NOK). Lankytojų grupės įleidžiamos tik kas valandą. Vieni turistai vaikščioti po rezidenciją ir apžiūrinėti interjerą negali - visus lydi gidas. Pasiklausyti pasakojimo apie pastato istoriją, sužinoti įvairenybių iš didikų gyvenimo tikrai įdomu!

Dar kiek pasivaikščiojame po miestą ir važiuojame toliau. Po vakarykštės nesėkmės nutariame nebežaisti su likimu ir telefonu rezervuojame 9 vietų namelį su svetaine, virtuve, visais patogumais ir skalbimo mašina Vinjeoroje (500 NOK) (čia buvome apsistoję nakvynės prieš 3 metus).

Iš Trondheimo išvažiuojame E6 keliu, iš jo sukame į E39. Pakeliui vėl susimokame kelių mokesčius (16 NOK ir 16 NOK), o po poros valandų pasiekiame Vinjeorą. Randame šeimininką, besūdantį silkes. Vyrai tuoj pat susidomi, kur galėtų pažvejoti ir griebia meškeres. Vakarienei partempia kalną skumbrių! Dieną praleidome puikiai!

Maršrutas: 17 - E6 - Steinkjer - E6 - Trondheim - E6 - E39 - Vinjeora.

Iš viso 277 km.

7 diena, Flostrand - Namsos

Gerai pasiilsėję ir kupini puikios nuotaikos keliaujame toliau.

Nuo pačio ryto tvyro rūkas, o galų gale pradeda lyti... Čia silpniau, čia stipriau, bet saulė net nebando išlįsti... Taigi visą dieną tenka praleisti automobilyje ir besikeičiančius vaizdus stebėti tik pro langą...








Iš Nesnos keltu persikėlę į Levang (auto+vairuotojas 77 NOK, keleivis 28 NOK) privažiuojame Sandnessjoen. Sustojame pasigrožėti tiltu, vedančiu per Leir fiordą.

Važiuodami toliau pradedame dairytis kalnų, pavadintų Septyniomis seserimis. Tačiau jos paskendusios rūke ir viršūnių įžiūrėti beveik neįmanoma... Ką gi, mums nepasisekė...

Pakeliui pasitaiko dar trys keltai: Tjotta - Forvik (auto+vairuotojas 117 NOK, keleivis 38 NOK), Anddalsvag - Horn (auto+vairuotojas 63 NOK, keleivis 24 NOK) ir Vennesund - Holm (auto+vairuotojas 68 NOK, keleivis 26 NOK).

17 keliu leidžiamės iki Namsos ir pradedame ieškoti nakvynės. Deja, pakeliui pasitaiko vos vienas kitas kempingas. Bet ir tie visi užimti... Ir tik 22:30 randame laisvų vietų. Žinoma, sąlygos mūsų nedžiugina (kiekviename namelyje po 4 gultus, patalynės nėra, tualetas bendras visam kempingui, o už dušą reikia papildomai mokėti), bet kito pasirinkimo neturime.

"Inkilėliu" pramintame namelyje (350 NOK) įsikuriame nakčiai ir dar vakare nekantraujame kuo greičiau išvažiuoti...

Maršrutas: Flostrand - 17 - Nesna - keltas - Levang - 17 - Tjotta - keltas - Forvik - 17 - Anddalsvag - keltas - Horn - 17 - Vennesund - keltas - Holm - 17 - Namsos - 17.

Iš viso 380 km.

6 diena, Tommerneset - Flostrand

Anksti pakirdę susikrauname daiktus ir važiuojame toliau. Danguje šviečia saulė, nematyti beveik nė vieno debesėlio. Pakeliui grožimės gamtos vaizdais.

Privažiavę Fauskę, sukame į 80, o iš jo - į 17 kelią. Tai Nacionalinis turistų kelias, besidriekiantis nuo Bodo iki Steinkjero fiordų pakrantėmis. Jo ilgis - 650 km. Pakeliui tenka persikelti 7 keltais. (Kad netektų gaišti laiko laukiant kelto, siūlome jau pirmajame pasiimti informacinę knygelę ir savo pietus, sustojimus poilsiui ir t.t. šiek tiek pasiplanuoti pagal grafikus. Jeigu važiuojant nuo Bodo, kur atstumai sausuma dar gana dideli, tai ne taip aktualu, tai artėjant prie Steinkjero laiko tikrai galima sutaupyti.)

Pravažiavę Glomfjordą tarp dviejų tunelių išvystame nuo kalnų krintantį krioklį ir didžiulį vandens telkinį. Aplinkui turistų - kaip skruzdėlių. Susidomime ir mes. Pasivaikščioję sužinome, jog šioje vietoje yra Storglomvass geriamojo vandens rezervuaras. Jį galima apžiūrėti ir iš arčiau - tereikia pėsčiomis ar automobiliu pakilti į 560 metrų virš jūros lygio aukštį. Pasirenkame antrąjį variantą ir siauručiu neapšviestu (didelio pasitikėjimo nekeliančiu) tuneliuku važiuojame į gana statų kalną. Pakeliui numiršta ir paskutinė blusa...

O viršuje už pylimo tyvuliuoja 3,5 milijonų kubinių metrų talpos vandens rezervuaras. Kažkodėl prieiti arčiau netraukia...

Pakvėpavę grynu oru, pasivaikščioję beždžiontilčiu virš kalnų upės, važiuojame tolyn. Pakeliui apžiūrime antrą pagal dydį Norvegijoje Svartiseno ledyną. Ryškiai mėlynos ledyno masės nusileidžia iki pat fiordo.

Toliau mūsų kelyje pasitaiko du keltai. Pirmuoju iš Foroy persikeliame į Agskardet (auto+vairuotojas 52 NOK, keleivis 22 NOK), antruoju - iš Jektvik į Kilboghamn (auto+vairuotojas 137 NOK, keleivis 44 NOK). Kadangi jau vakaras, pradedame ieškoti nakvynės. Deja, pasirinkimas nedidelis, todėl tenka užsukti ir į kempingus. Tačiau juose nepasiūlo namelio su visais patogumais ir mes vis važiuojame toliau. 20:30 pakelėje pamatome nedidelę lentelę "Hytta" ir užsukame pažiūrėti. Rezultatas mūsų nenuvilia.


Už 7 vietų namelį su visais patogumais, didele svetaine ir virtuve, skalbimo mašina, sumokame vos 600 NOK.










Vyrai nerimsta ir prieš miegą išsiruošia pažvejoti kalnų upėje (leidimas 24 val - 50 NOK). Nors ir nieko nepagauna, bet šiandien mūsų nuotaika puiki.

Maršrutas: Tommerneset - E6 - Fauske - 80 - Loding - 17 - Foroy - keltas - Agskardet - 17 - Jektvik - keltas - Kilboghamn.

Iš viso 386 km.

5 diena, Ballstad - Tommerneset

10:45 išvykstame iš Ballstado. Važiuodami E10 keliu apsilankome Vikingų muziejuje (bilietas suaugusiam žmogui 100 NOK, vaikui 50 NOK, studentui su ISIC 80 NOK).

Tai kažkas panašaus į mūsų Rumšiškes: galima apžiūrėti gyvenamuosius pastatus, apsilankyti kalvio trobelėje, nusileidus prie vandens - pamatyti vikingų laivą. Įdomu tai, kad senoviškai apsirengę žmonės vaidina vikingus. Taigi galima ne tik apžiūrėti, kaip atrodo įvairiausi rakandai, bet ir pamatyti, kaip siuvami batai, daromi mediniai indai. Užsukę pas kalvį, stebėjome, kaip kalamas ieties galiukas. O už kantrybę gavome jį dovanų.

Pietums ten verdama senoviška sriuba. Jos, žinoma, už papildomą mokestį, taip pat galima paragauti. Deja, mes pataikėme tokiu metu, kai sriuba buvo tik gaminama... Šalia kunkuliuojančio katilo kabanti lentelė skelbė, kad pietūs bus patiekti po gero pusvalandžio...

Taigi sėdame į automobilius ir patraukiame tolyn. Ketinome E10 keliu važiuoti iki Fiskebol, ten pasukti link Hanoy ir, kirtę kalnus tuneliu, vėl E10 kelyje išlįsti prie Gullesfjordbotno. Nuo šio miestelio iki Lodingeno - tik 22 km. O toliau jau keltai plukdo į Bognes.

Tačiau pravažiavus Hanoy kelias baigiasi... Kalno papėdėje esanti informacinė lenta skelbia, jog tunelis bus atidarytas tik 2007 m. gruodžio mėn. Mes paskubėjome 6 mėnesius... (2008 m. balandžio mėn. tunelis jau tikrai buvo atidarytas ir juo buvo galima važiuoti).

Turėdami viltį kokį nors didesnį miestelį pasiekti vandens keliais, sugrįžtame į Hanoy, kur mūsų ir vėl laukia staigmena: keltai kursuoja vos kelis sykius per dieną. Žinoma, į paskutinį mes nebespėjome... Belieka apsisukti ir grįžti atgal iki Svolvaerio. Iš čia persikeliame į Skutviką (auto+vairuotojas 251 NOK, keleivis 73 NOK).

Nors kelionė trunka 2 valandas, ji neprailgsta: prieš akis keičiasi panorama, maži uostai vienas už kitą gražesni.

18:40 pasiekiame Skutviką. 81 keliu pasukame link E6, o pastaruoju pradedame leistis į pietinę Norvegijos dalį. Kadangi jau vakaras, pakeliui dairomės nakvynės. Privačių trobelių ar kambarių nepasitaiko, o kempinguose dauguma vietų jau užimtos. Po poros valandų mums pasiseka ir Tommernesete išsinuomojome du namelius: 5 vietų - 700 NOK, 2 vietų - 500 NOK. Kaip ir reikia tikėtis iš kempingo, sąlygos toli gražu ne tokios kaip privačiame sektoriuje. Bet pakankamai tvarkinga ir švaru.

Kadangi miegas dar neima, o saulė aukštai (ji taip ir nenusileido), einame pasivaikščioti. Vėlgi pamatome rodyklę, nukreipiančią vaizdingu maršrutu, ir patraukiame per samanomis apžėlusias uolas.

Paėjus gerą galą prieš akis atsiveria neįtikėtinas vaizdas: tolyje nuo kalno viršūnės krenta krioklys, o žemyn putodamas teka upelis. Jo srovė nukreipta nauju keliu, kur žmogaus rankomis suformuoti betoniniai slenksčiai ir pralaidos žuvims.

O mes galime pasivaikščioti senvage.

Randame informacinę lentą, kurioje skelbiama, kad ant uolos rastas senovės žmonių išraižytas piešinys.

Gerai įsižiūrėję aptinkame elnią.











Grįžtame į namelius ir einame miegoti. Laukiame, kokių staigmenų pateiks rytojus.

Maršrutas: Ballstad - 818 - E10 - Svolvaer - keltas - Skutvik - 81 - Ulsvag - E6 - Tommerset

Iš viso 255 km.